Mūsų siūlomi sprendiniai grindžiami realiu poveikio masto įvertinimu. Planuojama karinių poligonų plėtra Pietų Lietuvoje gali neigiamai paveikti apie 30% visos nacionalinės vakarinių kurtinių populiacijos. Tai yra itin didelė dalis, ypač turint omenyje, kad Pietų Lietuvos metapopuliacija sudaro iki 70% visų Lietuvoje gyvenančių kurtinių. Tokiu mastu paveikta rūšies populiacija, remiantis tarptautiniais gamtosaugos kriterijais, tampa pažeidžiama, todėl būtina ne formali, o reali ir pakankamo masto kompensacija.
Viena svarbiausių tokių teritorijų yra Čepkelių raisto apylinkės. Ši teritorija jau dabar yra reikšmingas kurtinių branduolys, tačiau vien rezervato apsauga nėra pakankama. Kurtiniai gyvena ne tik rezervato viduje – jiems būtini dideli, nepertraukiami miškų plotai aplink jį. Todėl reikalaujame aplink Čepkelius, mažiausiai 5 km spinduliu, valstybiniuose miškuose užtikrinti tokį apsaugos režimą, kuris leistų miškams bręsti ir sudarytų sąlygas kurtinių populiacijai plėstis už dabartinių rezervato ribų, t.y. esamus valstybinius miškus šiame buferyje nedelsiant priskirti ekosistemų apsaugos miškams (II A grupei), o į šį buferį patenkančius privačių miškų sklypus ilgalaikėje perspektyvoje išpirkti Valstybei bei taip pat priskirti II A grupei.
Nors šis parkas turi saugomos teritorijos statusą, didelėje parko dalyje vis dar vykdoma intensyvi ūkinė miškininkystė. Kurtiniams tai reiškia, kad tinkamos buveinės formuojasi labai lėtai arba visai nesusiformuoja bei yra prarandamos dėl fragmentacijos ir vyraujančio jauno medynų amžiaus.
Priskyrus Dzūkijos nacionalinio parko valstybinius miškus II A grupei bei sustiprinus jų apsaugą, ilgalaikėje perspektyvoje susidarytų dideli brandžių pušynų masyvai, reikalingi kurtinių tuokvietėms ir kitiems šios sėslios rūšies gyvenimo ciklams. Tai svarbu ne tik jau dabar Dzūkijos nacionaliniame parke esamų kurtinių radaviečių apsaugai užtikrinti, bet ir tam, kad šioje teritorijoje gyvenantys kurtiniai galėtų daugintis bei plisti į naujas tinkamas buveines nacionaliniame parke ir už jo ribų bei ilgainiui kompensuotų neigiamai paveiktų subpopuliacijų gausą Rūdninkų bei Kapčiamiesčio poligonuose.
Šiuo metu dalis kurtinių tuokviečių vis dar patenka į ūkinės veiklos zonas, kur galimi miško kirtimai ar intensyvus trikdymas, o esama apsauga nėra pakankama. Kurtiniams tokie pokyčiai neretai reiškia visišką vietos apleidimą ir bandymą kurtis kitose vietose, neretai taip pat ūkiniuose miškuose. Tai apsunkina tinkamą jų apsaugą ir jos kontrolę. Be minimalaus, bet patikimo kurtinių radaviečių apsaugos užtikrinimo net ir didelio masto kompensacinės priemonės tampa mažiau efektyvios.
Mūsų siūlomi sprendiniai nėra trumpalaikiai. Jie orientuoti į dešimtmečius trunkančią perspektyvą, kurios reikia lėtai atsikuriančioms miškų ekosistemoms ir itin sėsliai rūšiai, tokiai kaip vakarinis kurtinys. Tik sudarius pakankamo ploto, vientisas ir ilgalaikėje perspektyvoje stabilias buveines, galima tikėtis, kad dėl poligonų plėtros patirti praradimai bus kompensuoti, o viena svarbiausių Lietuvos miško paukščių rūšių turės realią galimybę išlikti.
Nuotr. Mariaus Karlono ir Žymanto Morkvėno.
Dainavos gamtos fondo, Baltijos aplinkos forumo, Aplinkosaugos koalicijos, Lietuvos ornitologų draugijos pozicija dėl Kapčiamiesčio ir Rūdininkų poligonų poveikio kurtiniams ir kompensacinių priemonių.