Pietrytiniu Lietuvos pakraščiu driekiasi didelis smėlėtų miškų masyvas su išlikusių aukštapelkių guoliais, kur nuo neatmenamų laikų gyvena kurtiniai. Čia plytinčiose Labanoro, Rūdninkų, Dainavos, Kapčiamiesčio giriose jie randa ramias, žmonių nelankomas kertes tuoktuvėms rengti, didelius uogynus maitintis. Kurtinys yra neatsiejamas didelių sengirių, plačių aukštapelkių ir senolių pušynų simbolis. Tai tarsi natūralios gamtos indikatorius, kuris parodo miško ekosistemų būklę.
Kurtinys yra stambiausias Lietuvos vištinis paukštis, išsiskiriantis kresnu stotu ir iškilia povyza. Patinai gali sverti iki 4 kg, o patelės – dvigubai mažiau. Tai šiaurinių platumų sparnuotis, kuriam vis sunkiau išgyventi besikeičiant klimatui ir drastiškai nykstant pamėgtoms buveinėms. Intensyvios miškininkystės sąlygomis lieka vis mažiau senų pušynų, kur iki šiol vis dar įstengia gyventi kurtiniai.
Svarbiausias jų tuoktavietes, tame tarpe ir Kapčiamiesčio miškuose, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Todėl kiekviena kurtinių apgyvendinta vietovė tampa ypač svarbi. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, šiuo metu šalyje sutinkama 120-200 kurtinių. Kurtinių apsaugos požiūriu svarbiausias yra Čepkelių pelkynas ir aplinkui vešintys pušynai, kur išlikusi gausiausia jų populiacija.