DUK – Dažnai užduodami klausimai

Kodėl kalbate tik apie Dzūkijos kurtinius? O kaip tuokvietės Aukštaitijoje?

Kurtinių padėtis Lietuvoje yra prasta – naujausia ilgalaikė tendencija rodo jų mažėjimą apie 40 %. Tai labiausiai sietina su brandžių miškų stygiumi. Todėl būtina saugoti visas esamas kurtinių tuokvietes ir griežtinti jų apsaugą buferinėje tuokviečių teritorijoje.

Lietuvoje yra dvi kurtinių metapopuliacijos – Dzūkijos (Čepkelių) ir Labanoro. Svarbiausios kurtinių tuokvietės ir perimvietės telkiasi Pietų Lietuvoje – Rūdninkų poligone, Kapčiamiesčio girioje, Čepkelių rezervate, Dzūkijos nacionaliniame parke ir su šiomis teritorijomis besiribojančiuose miškuose. Šiame Pietų Lietuvos areale sutelkta iki 70 % visos šalies kurtinių populiacijos. Šiuo metu būtent šiose, vienose svarbiausių, šiai rūšiai teritorijose plečiami/steigiami Rūdninkų ir Kapčiamiesčio poligonai, kuriuose gyvena iki 30 % nacionalinės populiacijos. Dėl to būtina spręsti būtent Dzūkijos kurtinių likimą.

Kuo tie kurtiniai čia tokie jau ypatingi?

Kurtiniai yra vadinamoji skėtinė rūšis. Jų buvimas miške reiškia, kad greta gyvena daug kitų rūšių, kurios sutinkamos senose giriose. Trumpai tariant – kurtinio buvimas rodo, kad šioje vietoje susiformavo senas pušynas.

Kurtiniai Lietuvoje yra reta ir nykstanti rūšis.

Kurtiniai taip pat yra labai ikoniški, spalvingi paukščiai. Išskirtinės jų tuoktuvės, galantiški šokiai. Visgi, tai vienas iš labiausiai trikdymui jautrių Lietuvos paukščių. Jie mėgsta visišką ramybę.

Tai jūs prieš Kupčiamiesčio poligoną?

Ne. Mes pasitikime kariuomenės ir karybos ekspertais, palaikome poligono reikalingumą Lietuvos saugumui.

Kodėl kalbat tik apie kurtinius, o nekalbat apie miškus, kurie taip pat bus kertami poligone?

Mes būtent ir kalbame apie miškus, kurie bus kertami. Kurtinys yra šių miškų simbolis, indikatorius. Tai – skėtinė rūšis, kuri gyvena tik senuose pušynuose. Visgi, suprasdami valstybės ir gamtos interesus, siūlome gamtai padarytą žalą kompensuoti kitoje teritorijoje.

Kodėl jums rūpi kurtiniai, bet nerūpi vietos žmonės, kurie taip pat praras namus?

Esame gamtininkai ir atstovaujame tų interesus, kurie už save kalbėti negali. Vietos gyventojai patys atstovauja savo interesus.

Ar ne per mažai ambicinga kalbėti vos apie dviejų kurtinių gyvenamų miškų apsaugą?

Tai itin reta ir jautri rūšis. Šalyje gyvena tik 120-200 patinų, todėl kiekviena išlikusi jų tuokvietė yra neįkainojama ir turi būti ieškomi sprendimai jų apsaugai.

Kodėl reikia tokio dydžio/masto kompensacinių priemonių?

Kurtiniai gyvena tik dideliuose brandžių pušynų plotuose, todėl norint kompensuoti dėl poligonų galimai būsiančią žalą 30% šalies kurtinių populiacijai, reikia sukurti tinkamas sąlygas tokiems senų miškų plotams susiformuoti. Tokio dydžio populiacijai nepakanka mažo miško ploto, tam reikia tūkstančių hektarų senų pušynų – mažiausiai tokio ploto, koks bus neigiamai paveiktas Rūdninkų ir Kapčiamiesčio poligonuose. Aplinkosauginių organizacijų siūlymai yra paremti moksliniais straipsniais, pripažintomis metodologijomis ir modeliavimu.

Juk ir Pabradės poligone kurtinius sunaikino. Kodėl apie tai nekalbat?

Pabradės poligone karts nuo karto užklysdavo 5 kurtinių patinai, bet ten yra Labanoro populiacijos pakraštys, kurtiniai ten pastoviai nesilankydavo. Tai yra ženklus skirtumas nuo Kapčiamiesčio ir Rūdininkų, kur yra reikšmingo dydžio kurtinių populiacijos pačių poligonų teritorijose.

Kodėl tuomet Skandinavijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse ši saugoma ir nykstanti rūšis yra medžiojama?

Skandinavijoje vyrauja spygliuočių medynai, kurie apima didžiąją dalį sausumos ploto, todėl kurtiniams tose teritorijose yra gerokai daugiau alternatyvių veisimo vietų, nei pas mus, kur brandžių pušynų mažai, arba jie trikdomi intensyvaus kelių ir gyvenviečių tinklo.

Gal tiesiog galima būtų kurtinių prisiveisti ir paleisti kituose miškuose?

Kalbat bendrai apie mažėjančią šių paukščių populiaciją, problema ne kurtinių trūkume, t.y. ne todėl jų mažėja. Kurtinių mažėja nes:

Trūksta brandžių, netrikdomų, didelių pušynų plotų – namų, kur šie paukščiai galėtų gyventi. Esami miškai per jauni ir per daug suskaidyti kirtimų ar trikdomi žmogaus veiklos.
Plėšrūnų poveikis. Kurtinys ir jo lizdai yra labai pažeidžiami lapių, usūrinių šunų, šernų ir kt.

Todėl vien veisimas ir paleidimas kurtinių nepagausins – visų pirma turime užtikrinti, kad jie turėtų tinkamus ir saugius namus. Būtent apie tinkamų sąlygų kurtiniams veistis sukūrimą ir kalbame savo pozicijoje.

Beje, verta paminėti, kad Lietuvoje veisimas taip pat taikomas. Vis tik, tai daugiau papildoma nei pagrindinė priemonė.

Rūdninkų poligonas jau seniai įkurtas, o kurtiniai kaip gyveno taip ir gyvena. Tai gal tie poligonai ne taip blogai?

Rūdninkuose po 1990-ųjų buvusiame poligone jokia veikla nevyko tris dešimtmečius, todėl kurtiniai turėjo geras sąlygas atsigauti. Tuo tarpu pastaraisiais metais Rūdininkų poligonas buvo išplėstas į vietas, kur gyvena kurtiniai – tiesiogiai sunaikinant kai kurias tuokvietes, o kitose kurtiniųgyvenamose teritorijose numatomas trikdymas dėl intensyvių karinių pratybų. Taigi, poveikis dar tik pasimatys ateityje.

Mūsų vertinimu, neigiamas poveikis nebuvo tinkamai kompensuotas ir šios kampanijos metu mes reikalaujame jį tinkamai kompensuoti.

O kaip bus su juodaisiais gandrais? Kapčiamiestyje dvi lizdavietės buvo registruotojos?

Kaip minėjome, kurtinys – skėtinė rūšis. Apsaugoję Čepkelių rezervato apylinkių ir Dzūkijos nacionalinio parko valstybinius miškus, sudarysime sąlygas veistis bei atsikurti ne tik kurtiniams, bet ir kitoms brandžių medynų rūšims, tarp jų ir retoms pelėdoms, juodiesiems gandrams bei kitiemsgyvūnams, augalams ir grybams.

Viešojoje erdvėje sklando nuotrauka iš poligono, kur kurtinio patelė įsitaisiusi visai šalia kario šaudymo pratybų metu. Tai gal iš tikro kurtiniai nėra tokie baikštūs ir poligonas jiems netrukdys?

Gamtininkams toks kurtinių elgesys yra žinomas reiškinys ir jis toli gražu nereiškia, kad kurtiniai „nebijo“ ar kad šaudymo pratybos jiems netrukdo. Priešingai – tai gali būti vienas iš stipraus trikdymo požymių. Pavasarį (dažniausiai kovo–gegužės mėn.) vyksta kurtinių tuoktuvės, todėl paukščių elgesį stipriai veikia hormonai ir poravimosi instinktai. Dėl to kai kurie individai gali elgtis neįprastai: patinai kartais tampa itin agresyvūs, puola žmones, automobilius ar kitus objektus, kai aplinkoje neranda natūralaus varžovo.

Patelių atvejis gali būti kitoks: jeigu jos neaptinka patinų ten, kur įprastai vykdavo tuoktuvės, jos gali rodyti klaidinantį „drąsumą“ ir priartėti prie žmonių ar technikos. Taip gali nutikti, kai tuokvietės yra sunaikintos, o paukščiai išsisklaidę (pvz., dėl trikdymo ar buveinių nykimo). Nuotraukoje matoma patelės poza atitinka poravimosi elgesį – tai greičiau signalas, kad patelė neranda patino, kuris anksčiau šioje vietoje būdavo. Patelės gerai „atsimena“ istorines tuokvietes: jos į jas sugrįžta, ieško patinų, tačiau jų neradus gali pasireikšti netipinis elgesys – bandymas „poruotis“ su bet kuo. Todėl jokiu būdu to negalima laikyti įrodymu, kad poligono veikla kurtiniams neturi poveikio.